Bankroto administratoriaus skyrimas fizinių asmenų bankroto procese. Teismų praktikos pokyčiai

Fizinių asmenų bankroto procese yra specialus subjektas – bankroto administratorius, kuris iš esmės atlieka tarpininko vaidmenį tarp bankrutuojančio fizinio asmens bei jo kreditorių, ir yra teismo „pagalbininkas“. Atitinkamai bankroto administratoriui keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (LR FABĮ 11 str.), įstatyme numatytos jo teisės ir pareigos (LR FABĮ 12 str.). Nederėtų manyti, jog fizinių asmenų bankroto procese bankroto administratorius, kaip bankrutuojančio asmens atstovas, išimtinai veikia vien bankrutuojančio asmens naudai. Žinoma, LR FABĮ 12 straipsnyje įtvirtintos, kai kurios bankroto administratoriaus teisės bei pareigos įpareigoją jį atsakingai disponuoti bankrutuojančio asmens turtu (LR FABĮ 12 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.), atstovauti asmenį iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (LR FABĮ 1 d. 6 p. ir 2 d. 8 p.) ir kt. Tačiau kalbant apie bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių santykį, bankroto administratorius neturėtų tapti nei vienos iš minėtų pusių atstovu, o turėtų siekti užtikrinti bankrutuojančio asmens teisių ir kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Nepaisant to, jog fizinių asmenų bankroto procese galutinius sprendimus dėl vieno ar kito veiksmo (ne)atlikimo dažniausiai priima teismas ir/ar kreditorių susirinkimas, bankroto administratoriui numatytos plačios teisės bei pareigos (LR FABĮ 12 str.), kurių dėka jis gali pakreipti bankroto procesą viena ar kita linkme. Dėl minėtos aplinkybės neabejotinai svarbus klausimas yra bankroto administratoriaus paskyrimas.
Bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir/ar kreditorius. Jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LR FABĮ 11 str. 1 d., 2 d.). Iki 2015-03-20 apeliacinės instancijos teismai laikėsi nuomonės, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlius ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriui (- iams), pirmenybė turėtų būti suteikiama fizinio asmens pasiūlytai kandidatūrai. Ši pozicija buvo motyvuojama tuo, jog skirtingai nei įmonių bankroto procese, fizinio asmens bankroto procese prioritetas yra skiriamas skolininko interesų užtikrinimui. Šiam tikslui pasiekti bankroto administratoriui yra numatytos plačios funkcijos, kurių įgyvendinimas glaudžiai susijęs su fizinio asmens bendradarbiavimu, o taip pat ir jo prigimtinių teisių (pavyzdžiui, nuosavybės neliečiamumo teisės ir kt. (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 4 punktas)) užtikrinimu (pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-227-390/2014 ir kt.).
Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-11 nutartimi pakeitė besiformuojančią teismų praktiką. Kasacinis Teismas nurodė, jog „aplinkybė, kas pasiūlė fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūrą, savaime nelemia <…> pranašumo, todėl kandidatui parinkti reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad parenkant administratoriaus kandidatūrą iš dviejų ar daugiau pasiūlytų įmonių bankroto proceso, ypač kai bankrutuoja didelės įmonės, valdančios didelės vertės turtą, turinčios daug darbuotojų, kitų kreditorių, taikomas didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonės dėl pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidato kriterijus parenkant kandidatūrą. Tai lemia siekis maksimaliai užtikrinti sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, išvengti galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, tačiau tai yra tik vienas kriterijų ir nelaikytinas pirmenybiniu, nes finansinio reikalavo dydis besąlygiškai negali paneigti įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės. Taigi ir fizinių asmenų bankroto procese tai gali būti vienas iš kriterijų, parenkant administratoriaus kandidatūrą, t. y. atsižvelgiama į tai, ar siūlomai kandidatūrai pritaria dauguma kreditorių ar didžiausius finansinius reikalavimus turintis kreditorius“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasiremdamas teisės doktrinoje ir praktikoje nurodomais kriterijais nurodė, kad teismas, skirdamas bankroto administratorių, turėtų atsižvelgti į: 1) kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); 2) kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); 3) kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *