Sąžiningumas ir kooperacijos principas fizinių asmenų bankroto procese

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog siekiantis bankrutuoti asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Remdamiesi minėta įstatymo nuostata pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nurodydavo, jog sąžiningumas fizinių asmenų bankroto procese vertintinas trimis (sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant visą ir tikslią informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu) ar dviem (pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai) aspektais (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-926-459/2015; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-1806-838/2014). Tiek vienas, tiek kitas pateiktas sąžiningumo fizinių asmenų bankroto procese aiškinimas yra praplėstas, t. y. apima platų siekiančio ar jau bankrutuojančio fizinio asmens veiksmų, kurie vertintini sąžiningumo aspektu, ratą.
Minėta ydinga (ne)sąžiningumo aiškinimo praktika pasireiškia ir visai nesenose apeliacinės instancijos teismų nutartyse, kuriose vos ne kiekvienas jau bankrutuojančio fizinio asmens veiksmas vertintinas sąžiningumo aspektu (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2015-07-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-851-440/2015). Šią praktiką vadinu ydinga, nes ji iškreipia sąžiningumo sampratą Fizinių asmenų bankroto įstatymo kontekste, o tai suponuoja nepagrįstą bei iškreiptą sąžiningumo prezumpcijos ir LR FABĮ 8 str. 2 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015, tiesiogiai nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nurodydamas,kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jo veiksmų sąžiningumo vertinimo testas (sąžiningumo vertinimas CK nustatyta tvarka) taikomas ne tik vertinant nemokumą lėmusių veiksmų sąžiningumą, bet vertinant ir kitų jo veiksmų, t. y. teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu atskleidžiant visą informaciją (neslepiant tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių), sąžiningumą“.
Kasacinis teismas pasisakė, kad „pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių,proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Projektų vystymo grupė“, bylos Nr. 3K-3-207-313/2015; kt.). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.<…> Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas pripažįsta, kad procesinio bendradarbiavimo principo pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, <…> tačiau nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo sritį.“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tik patvirtina straipsnio pradžioje nurodytų žemesnės instancijos teismų praktikos ydingumą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog ne tik tokie veiksmai, kaip informacijos nepateikimas ar melagingos informacijos nurodymas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų būti vertinami sąžiningumo aspektu, tačiau tas pats taikytina ir jau bankrutuojančio asmens veiksmams, tokiems kaip pajamų nuslėpimas, mokumo atkūrimo plano nuostatų nevykdymas, atitinkamos informacijos bankroto administratoriui nepateikimas ir t.t. Pastarieji bankrutuojančio fizinio asmens veiksmai įtvirtinami LR FABĮ 10 str. nuostatose, pagal kurias teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Todėl nustačius minėtus veiksmus nėra pagrindo dar papildomai šių sąmoningų bankrutuojančio asmens veiksmų vertinti sąžiningumo aspektu, kuris susideda iš objektyvių ir subjektyvių kriterijų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *