Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neapsisprendžia dėl sąžiningumo fizinių asmenų bankroto įstatymo kontekste

2015 rugpjūčio 6 d. rašiau apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nurodydamas, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jo veiksmų sąžiningumo vertinimo testas (sąžiningumo vertinimas CK nustatyta tvarka) taikomas ne tik vertinant nemokumą lėmusių veiksmų sąžiningumą, bet vertinant ir kitų jo veiksmų, t. y. teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu atskleidžiant visą informaciją (neslepiant tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių), sąžiningumą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog „pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių,proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis)”. Dėl anksčiau nurodytų argumentų kasacinis teismas pripažino, kad procesinio bendradarbiavimo principo pažeidimas sukelia procesinius teisinius padarinius, tačiau nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo sritį. Kitaip pasakius, melagingos ar nevisos informacijos pateikimas teismui su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo neturėtų būti vertinamas kaip nesąžiningumas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.
Vis dėlto kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog „teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Šis kasacinio teismo sakinys iš esmės prieštarauja straipsnio pradžioje nurodytiems ankstesniems teismo išaiškinimams.
Manytina, jog sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, sąžiningumo aspektu neturėtų būti vertinami fizinio asmens veiksmai pateikiant pareiškimą. Net tokiu atveju, kai fizinis asmuo pareiškimo pateikimo metu nenurodo visos informacijos apie esamą situaciją, šie jo veiksmai neturėtų būti pripažįstami nesąžiningais LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Iš esmės toje pačioje kasacinio teismo nutartyje, kurioje nurodytas kvestionuojamas teiginys, pateikiami argumentai, kodėl šis teiginys yra neteisingas. Pažymėtina, kad FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatoje reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Taigi, tai, jog fizinis asmuo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo melagingą ar ne visą informaciją, praktiškai neturi jokios įtakos to fizinio asmens nemokumui, t. y. fizinio asmens skolos nuo tokių jo veiksmų nei padidėja, nei sumažėja. Dėl minėto argumento, reikėtų vadovautis straipsnio pradžioje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties išaiškinimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *