Kaip vertinti vieno iš solidarių skolininkų mokumą, jei kitas turi pakankamai turto prievolei padengti?

Mano nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė puikią nutartį, padėsiančią užkirsti kelią galimų ginčų po fizinio asmens bankroto bylos ar net besitęsiant bylai kilimui. Minėtoje nutartyje pasisakyta apie tai, kaip reikia vertinti siekiančio bankrutuoti fizinio asmens mokumą, jei yra solidarių bendraskolių, turinčių pakankamai turto prievolei (-iems) įvykdyti.

Kasacinis teismas jau ankstesnėje praktikoje buvo pasisakęs, kad fizinis asmuo yra nemokus, jei yra šie 3 požymiai: 1) skolų suma viršija 25 MMA; 2) skolų mokėjimų terminai yra suėję; 3) asmuo neturi galimybės per protingą terminą šių skolų padengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Minėti ankstesni išaiškinimai pateikiami vertinant konkrečiai siekiančio bankrutuoti asmens turtą, pajamas ir skolinius įsipareigojimus. Aptariamoje nutartyje kasacinis teismas iš esmės nurodė, kad reikia įvertinti ir solidarių bendraskolių galimybes įvykdyti prievolę. Konkrečiai LR FABĮ nuostatose nėra reguliuojama, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovavosi solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.

Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma; taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti <…>.

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). <…>

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs. Taigi, kol nėra realizuotas bendraskoliui <…> priklausantis turtas ir šis bendraskolis nepareiškė reikalavimo <…> [siekiančiam bankrutuoti asmeniui], teisėjų kolegija negali konstatuoti <…> [jo] nemokumo FABĮ prasme.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Paprastai tariant, tokiu atveju, jei už siekiančio bankrutuoti asmens skolą solidariai yra atsakingas kitas asmuo, kuris turi pakankamai turto ar pajamų šios skolos padengimui, tai fiziniam asmeniui bankroto byla neturėtų būti  keliama. Tokie išaiškinimai yra logiški ir užkerta galimus ginčus ateityje.

Galima teorinė situacija, jog teismai iškelia bankroto bylą vienam iš solidarių bendraskolių. Sėkmingai pradedama vykdyti pirmojo bendraskolio bankroto procedūra. Tuo tarpu, kitas solidarus bendraskolis, turėdamas pakankamai turto, įvykdo bendrą prievolę (jau vykstant pirmojo bankroto procesui) ir įgyja regreso teisę. Kaip žinia, regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri pateikiamo pavyzdžio atveju atsiranda antrajam bandraskoliui įvykdžius prievolę solidarią su pirmuoju bendraskoliu. Kitaip tariant prievolė su kreditoriumi pasibaigia (LR CK 6.123 str. 1 d.) ir atsiranda nauja prievolė, pagal kurią antrasis bendraskolis turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš pirmojo. Formaliai vertinant, aptartu atveju turėtų būti užbaigiama bankroto byla, kadangi būtų patenkinti pirmojo bendraskolio kreditoriaus (- ių) finansiniai reikalavimai (LR FABĮ 30 str. 3 d. 1 p.). Užbaigus bankroto bylą pirmasis bendraskolis negalėtų bankrutuoti 10 – ties metų laikotarpį nuo šios bylos užbaigimo. Taigi sulaukęs tokio scenarijaus, antrasis bendraskolis turėtų teisę pareikšti savo regresinius reikalavimus pirmajam. Tokiu atveju, jau iš kart po bankroto bylos pirmasis bendraskolis vėl iš naujo būtų apkraunamas finansiniais reikalavimais.

One thought on “Kaip vertinti vieno iš solidarių skolininkų mokumą, jei kitas turi pakankamai turto prievolei padengti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *