Palikimo atsisakymo nuginčijimas. Teismų praktika

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5. 1 str. 1 d.). Paveldėjimo teisėje galioja palikimo priėmimo laisvės principas, kuris, trumpai tariant, reiškia, jog įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti priimti palikimą, ar jo atsisakyti. Šis principas ne kartą paminėtas ir Kasacinio Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).
Svarbu suvokti, jog tiek palikimo priėmimas, tieks atsisakymas jį priimti yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama įpėdinio laisva valia. Neabejotina, jog tokių atvejų, kuriais ginčijamas palikimo priėmimas, praktikoje yra daug daugiau nei palikimo atsisakymo ginčijimo atvejų, tačiau kaip ir visi sandoriai, gali būti ginčijamas ir palikimo atsisakymas. Puikus to pavyzdys yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007.
Minėtoje byloje Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo atsisakymą priimti palikimą, bei leisti į atsakovui tenkančią palikimo dalį nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomuosius raštus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir žalos atlyginimo. Spręsdamas šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog „sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris <…> negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu. <…> Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
Analogiškos pozicijos, remdamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-569-513/2012. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas, ar atsakovas atsisakė palikimo siekdamas išsaugoti butą ir išvengti savo skolų išieškojimo iš buto ir ar šis veiksmas pažeidė jo kreditoriaus (ieškovo) teises. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo, jis pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) teises ir skolininkas apie tai tikrai žinojo, nes buvo informuotas apie savo ir šeimos skolas, vykdomus išieškojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grąžinti skolas kreditoriui. Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 str. 1 d.). Atsakovui atsisakius nuo palikimo turtą paveldėjo jo sūnus, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai, ir šiuo atveju nesvarbu ar buvo sąžiningas palikimą priėmęs asmuo (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.). Kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad ieškovo teisės turėtų būti ginamos pagal CK 6.66 str. 4 d. ir skolų išieškojimas turi būti įvykdytas iš to turto, kurį pagal įstatymą paveldėtų atsakovas.