Atvejai, kai fizinis asmuo net ir pasibaigus bankroto procesui išsaugo turtą

Fizinis asmuo privalo atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR FABĮ 16 str. 1 d. 1 p.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius… Read more »

Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu

Kasacinio teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017-04-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, nurodė, kad „<…> pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo <…>“. Kitaip tariant, kai yra pripažintas tyčinis bankrotas, kreditorius turi galimybę kreiptis… Read more »

Kreditorių finansiniai reikalavimai, kylantys iš žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, negali būti nurašomi fizinio asmens bankroto proceso metu

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017-05-19 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Joniškio rajono apylinkės teismas su šiais dviem klausimais: 1) Ar LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nustatytas reguliavimas nedraudžiantis fizinio asmens bankroto bylą iškelti asmeniui, nuteistam pagal LR BK 182 str…. Read more »

Balansas, kaip vadovo padarytą žalą įmonei įrodantis dokumentas

Įmonei iškėlus bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas nustato terminą, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui. Gavęs dokumentus bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius sudarytus per pastaruosius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, o nustatęs sandorius, kurie prieštarauja įmonės interesams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juos ginčija bei atlieka kitas įstatymo nustatytas… Read more »

Neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau dar vadinama – FABĮ) numato, jog teismas atsisako iškelti bankroto byla tokiam fiziniam asmeniui, kuris per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos buvo nesąžiningas ir tai lėmė šio asmens nemokumą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas FABĮ aiškinimo ir taikymo praktiką yra pasisakęs, kad „nesąžiningumas gali… Read more »

Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutarčių atribojimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti įvairias sutartis, kurios nebūtinai turi atitikti vienos ar kitos, Civiliniame kodekse reglamentuotos, sutarties rūšį. Galimos sutarys, kurios turi kelių sutarčių rūšių požymių. Praktikoje būna situacijų, kuriose tarp sutarties šalių kilus ginčui ir jam „nukeliavus“ į teismą, teismas nustato visai kitą sutarties rūšį, nei pačios sutarties šalys sutartį buvo pavadinusios. Pažymėtina, jog teismas nėra saistomas… Read more »

Sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kiekvienos sąlygos apžvalga

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jiems bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų (FABĮ 5 str. 8 d.): 1) pareiškimo… Read more »

Palikimo atsisakymo nuginčijimas. Teismų praktika

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5. 1 str. 1 d.). Paveldėjimo teisėje galioja palikimo priėmimo laisvės principas, kuris, trumpai tariant, reiškia, jog įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti priimti palikimą, ar jo atsisakyti. Šis principas ne kartą paminėtas ir… Read more »