Procedūriniai pažeidimai ne visada sudaro pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą (sprendimą)

Iškėlus bankroto bylą fiziniam ar juridiniam asmeniui iš esmės visus pagrindinius klausimus (administratoriaus atlyginimo, turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, taikos sutarties sudarymo ir kitus) sprendžia kreditorių susirinkimas. Priimti kreditorių susirinkimo nutarimai (sprendimai) privalomi visiems kreditoriams ir bankroto administratoriui. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius… Read more »

Kaip vertinti vieno iš solidarių skolininkų mokumą, jei kitas turi pakankamai turto prievolei padengti?

Mano nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė puikią nutartį, padėsiančią užkirsti kelią galimų ginčų po fizinio asmens bankroto bylos ar net besitęsiant bylai kilimui. Minėtoje nutartyje pasisakyta apie tai, kaip reikia vertinti siekiančio bankrutuoti fizinio asmens mokumą, jei yra solidarių bendraskolių, turinčių pakankamai turto prievolei (-iems) įvykdyti. Kasacinis teismas jau ankstesnėje praktikoje buvo pasisakęs, kad fizinis… Read more »

Ar pirmos instancijos teismo sprendimas laikytinas precedentu?

Studijose bei darbe ne kartą susidūriau su teisininkais, kurie griežtai teigia, jog precedentais kaip teisės šaltiniais laikytinos išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Tiesa teko sutikti ir tokių, kurie apskritai nurodo, jog precedento galią turi tik tos nutartys, kurios įtraukiamos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos biuletenius. Būtent minėtas, mano nuomone, klaidingas požiūris išprovokavo šio teksto rašymą. Asmenys, teigiantys, jog precedento galią turi… Read more »

Bankrutuojančio fizinio asmens teisė į privatumą ir plano vykdymo ataskaitos turinys

Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą nustatoma suma, skirta šio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui. Būtinųjų poreikių tenkinimui nustatoma suma reiškia lėšų sumą, kuri išimtinai skiriama tik fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tik šią sumą viršijančios pajamos skiriamos bankroto administravimo išlaidų dengimui ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Būtiesiems poreikiams skirtą sumą bankrutuojantis asmuo taip pat turi numatyti bei detalizuoti mokumo atkūrimo plane…. Read more »

Ar reikia mirties bausmės? Konstitucijoje įtvirtinta prigimtinė teisė į gyvybę

Įvykus žiauriems nusikaltimams visuomenėje nuolat pasigirsta pasisakymai, kuriais reikalaujama grąžinti mirties bausmę. Šie pasisakymai dažnai būna pareiškiami emocionaliai, nekreipiant dėmesio į šios bausmės panaikinimo priežastis. Liūdniausia, jog suvokdami (ar bent jau turėdami suvokti), kad teisiškai šios bausmės grąžinimas būtų sunkiai įgyvendinamas ir reikštų didelį žingsnį atgal tarptautinėje bendruomenėje, minėtus pasisakymus pareiškia žinomi asmenys ar net Seimo nariai. Gyvybės atėmimas laikytinas… Read more »

Balansas, kaip vadovo padarytą žalą įmonei įrodantis dokumentas

Įmonei iškėlus bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas nustato terminą, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui. Gavęs dokumentus bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius sudarytus per pastaruosius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, o nustatęs sandoriuos, kurie prieštarauja įmonės interesams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juos ginčija bei atlieka kitas įstatymo nustatytas… Read more »

Neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau dar vadinama – FABĮ) numato, jog teismas atsisako iškelti bankroto byla tokiam fiziniam asmeniui, kuris per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos buvo nesąžiningas ir tai lėmė šio asmens nemokumą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas FABĮ aiškinimo ir taikymo praktiką yra pasisakęs, kad „nesąžiningumas gali… Read more »

Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ir išperkamosios nuomos sutarčių atribojimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti įvairias sutartis, kurios nebūtinai turi atitikti vienos ar kitos, Civiliniame kodekse reglamentuotos, sutarties rūšį. Galimos sutarys, kurios turi kelių sutarčių rūšių požymių. Praktikoje būna situacijų, kuriose tarp sutarties šalių kilus ginčui ir jam „nukeliavus“ į teismą, teismas nustato visai kitą sutarties rūšį, nei pačios sutarties šalys sutartį buvo pavadinusios. Pažymėtina, jog teismas nėra saistomas… Read more »

Sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kiekvienos sąlygos apžvalga

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jiems bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų (FABĮ 5 str. 8 d.): 1) pareiškimo… Read more »

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neapsisprendžia dėl sąžiningumo fizinių asmenų bankroto įstatymo kontekste

2015 rugpjūčio 6 d. rašiau apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nurodydamas, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jo veiksmų sąžiningumo vertinimo testas (sąžiningumo vertinimas CK nustatyta tvarka) taikomas ne… Read more »