Category Archives: Bankroto teisė

Bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimas

Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje nr. e2-1936-330/2018, nurodė, kad net įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali būti ginčijami. Faktinė situacija buvo tokia: Iškėlus įmonės bankroto bylą, buvęs vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų. Už minėtos pareigos nevykdymą buvusiam įmonės vadovui bankroto bylą nagrinėjantis teismas taikė Įmonių bankroto įstatyme (toliau – LR ĮBĮ)… Read more »

Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu

Kasacinio teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017-04-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, nurodė, kad „<…> pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo <…>“. Kitaip tariant, kai yra pripažintas tyčinis bankrotas, kreditorius turi galimybę kreiptis… Read more »

Kreditorių finansiniai reikalavimai, kylantys iš žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, negali būti nurašomi fizinio asmens bankroto proceso metu

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017-05-19 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Joniškio rajono apylinkės teismas su šiais dviem klausimais: 1) Ar LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nustatytas reguliavimas nedraudžiantis fizinio asmens bankroto bylą iškelti asmeniui, nuteistam pagal LR BK 182 str…. Read more »

Procedūriniai pažeidimai ne visada sudaro pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą (sprendimą)

Iškėlus bankroto bylą fiziniam ar juridiniam asmeniui iš esmės visus pagrindinius klausimus (administratoriaus atlyginimo, turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, taikos sutarties sudarymo ir kitus) sprendžia kreditorių susirinkimas. Priimti kreditorių susirinkimo nutarimai (sprendimai) privalomi visiems kreditoriams ir bankroto administratoriui. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius… Read more »

Kaip vertinti vieno iš solidarių skolininkų mokumą, jei kitas turi pakankamai turto prievolei padengti?

Mano nuomone, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė puikią nutartį, padėsiančią užkirsti kelią galimų ginčų po fizinio asmens bankroto bylos ar net besitęsiant bylai kilimui. Minėtoje nutartyje pasisakyta apie tai, kaip reikia vertinti siekiančio bankrutuoti fizinio asmens mokumą, jei yra solidarių bendraskolių, turinčių pakankamai turto prievolei (-iems) įvykdyti. Kasacinis teismas jau ankstesnėje praktikoje buvo pasisakęs, kad fizinis… Read more »

Bankrutuojančio fizinio asmens teisė į privatumą ir plano vykdymo ataskaitos turinys

Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą nustatoma suma, skirta šio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui. Būtinųjų poreikių tenkinimui nustatoma suma reiškia lėšų sumą, kuri išimtinai skiriama tik fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tik šią sumą viršijančios pajamos skiriamos bankroto administravimo išlaidų dengimui ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Būtiesiems poreikiams skirtą sumą bankrutuojantis asmuo taip pat turi numatyti bei detalizuoti mokumo atkūrimo plane…. Read more »

Balansas, kaip vadovo padarytą žalą įmonei įrodantis dokumentas

Įmonei iškėlus bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismas nustato terminą, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam bankroto administratoriui. Gavęs dokumentus bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius sudarytus per pastaruosius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, o nustatęs sandoriuos, kurie prieštarauja įmonės interesams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, juos ginčija bei atlieka kitas įstatymo nustatytas… Read more »

Neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau dar vadinama – FABĮ) numato, jog teismas atsisako iškelti bankroto byla tokiam fiziniam asmeniui, kuris per pastaruosius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos buvo nesąžiningas ir tai lėmė šio asmens nemokumą (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas FABĮ aiškinimo ir taikymo praktiką yra pasisakęs, kad „nesąžiningumas gali… Read more »

Sąlygos, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kiekvienos sąlygos apžvalga

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jiems bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų (FABĮ 5 str. 8 d.): 1) pareiškimo… Read more »

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neapsisprendžia dėl sąžiningumo fizinių asmenų bankroto įstatymo kontekste

2015 rugpjūčio 6 d. rašiau apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nurodydamas, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, jo veiksmų sąžiningumo vertinimo testas (sąžiningumo vertinimas CK nustatyta tvarka) taikomas ne… Read more »