Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017-05-19 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Joniškio rajono apylinkės teismas su šiais dviem klausimais:
1) Ar LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nustatytas reguliavimas nedraudžiantis fizinio asmens bankroto bylą iškelti asmeniui, nuteistam pagal LR BK 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas) ir/ar 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d. (įtvirtinančiai lygybės prieš įstatymą principą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui;
2) Ar LR FABĮ 29 str. 7 d. nuostata tiek, kiek pagal ją reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, atitinka Konstitucijos 23 str. 1 d. (nuosavybė neliečiama), 30 str. 2 d. (asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas), konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kitaip pasakius, pagal fizinių asmenų bankroto reguliavimą, dėl kurio kreiptasi į Konstitucinį Teismą, fizinio asmens bankroto byla galėjo būti iškelta asmeniui nuteistam, pavyzdžiui, už sukčiavimą, kuriuo kitam asmeniui padaryta, kad ir 9500,00 EUR ar didesnė žala. Taigi fizinis asmuo iš kito asmens apgaule išviliojęs, kad ir minėtą 9500,0 EUR sumą, galėjo išsikelti sau fizinio asmens bankroto bylą ir po tinkamo mokumo atkūrimo plano įvykdymo nusirašyti nukentėjusiojo finansinį reikalavimą. Analogiška situacija ir su asmenimis teistais už kitas aukščiau minėtas nusikalstamas veikas.
Konstitucinis teismas nurodė, jog „<…> pagal Konstituciją įstatymų leidėjui apskritai nekyla pareigos nustatyti fizinio asmens bankroto instituto kaip vieno iš galimų būdų fizinio asmens nemokumo problemoms spręsti. Pasirinkęs Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti fizinio asmens bankroto institutą, įstatymų leidėjas, siekdamas, be kita ko, užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi plačią diskreciją reguliuoti fizinio asmens bankroto santykius, inter alia pasirinkti fizinio asmens bankroto instituto modelį, apibrėžti galinčių bankrutuoti asmenų ratą, nustatyti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus, atvejus, kada tokia byla negali būti iškelta, reguliuoti fizinio asmens bankroto procedūras, nustatyti atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, kitus esminius fizinio asmens bankroto instituto elementus.“.
Konstitucinis Teismas 2017-05-19 nutarime pasisakė, kad LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. nustatytas nusikalstamų veikų, dėl kurių teismas atsisako fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, sąrašas neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime prieita prie išvados, jog pagal LR FABĮ 8 str. 8 d. 4 p. bankroto byla nekeliama tokiam fiziniam asmeniui, kuris tapo nemokus dėl to, kad 1) yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus, kuriais kėsinosi į valstybės ekonomiką, verslo tvarką ar finansų sistemą ir 2) kuriais siekė išvengti kreditinių įsipareigojimų vykdymo ar kitaip padaryti turtinę žalą kreditoriams. Būtent minėtais požymiais LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. numatytos veikos skiriasi nuo kitų nusikalstamų veikų.
Konstitucinis Teismas neatitikimą Konstitucijai įžvelgė LR FABĮ 29 str. 7 d. nuostatoje tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Atkreiptas dėmesys į „<…> tai, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo <…>“. Taigi „<…> nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis [įstatymų leidėjas] negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo.“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinio Teismo pozicija yra tokia, jog „<…>ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą.“.
Apibendrinat, galima pasisakyti, jog fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta asmeniui nuteistam už nusikalstamas veikas nepatenkančias į LR FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. apimtį, tačiau kreditorių finansiniai reikalavimai, kylantys iš žalos padarytos bet kokiomis nusikalstamomis veikomis, negali būti nurašomi.
