Fizinis asmuo privalo atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR FABĮ 16 str. 1 d. 1 p.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius (LR FABĮ 6 str. 5 d. 3 p.).
Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą teismas nustato sumą, kurią fizinis asmuo gali naudoti savo ir išlaikomų asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui (LR FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.). Iš šios sumos fizinis asmuo apmoka išlaidas būtinas savo pragyvenimui tol, kol parengiamas ir teisme patvirtinamas jo mokumo atkūrimo planas. Visos fizinio asmens gautos lėšos, kurios viršija būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, būna pervedamos į kredito įstaigoje bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę banko sąskaitą ir yra skiriamos administravimo išlaidų padengimui bei kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.
Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR FABĮ 7 str. 3 d.). Atsižvelgiant į cituotą nuostatą manytina, kad aktuali tampa LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma, pagal kurią vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir asmenų su negalia reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Taigi pirmiausia, bankroto proceso metu neturi būti parduodamas fizinio asmens turtas apimantis buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini fizinio asmens ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Taip pat fizinis asmuo bankroto proceso metu gali išsaugoti savo būstą. LR FABĮ numato, kad fizinis asmuo gali sudaryti susitarimą su hipotekos kreditoriumi, pagal kurį bankroto proceso metu nebūtų parduodamas fizinio asmens būstas (LR FABĮ 4 str. 4 d. 10 p., 7 str. 1 d. 12 p.). Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos (LR FABĮ 8 str. 9 d.).
Tokie atvejai, kai sudaromas susitarimas su hipotekos kreditoriais, praktikoje yra labai reti. Dažniausiai tokiais atvejais fizinis asmuo su hipotekos kreditoriumi sutaria, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu hipotekos kreditoriui kas mėnesį mokės atitinkamą sumą piniginių lėšų, o hipotekos kreditorius nereikalaus, kad bankroto proceso metu būtų parduodamas jam įkeistas nekilnojamasis turtas. Po bankroto proceso pabaigos likusi nepadengta hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo suma nebūna nurašoma. Aišku, galimi ir kitokie susitarimų variantai.
Vis dėlto pagal aukščiau cituotas įstatymo nuostatas fizinis asmuo siekdamas sudaryti minėtą susitarimą turėtų pagrįsti, kad siekiamas išsaugoti turtas yra vienintelis fizinio asmens būstas bei tai, kad įmokos hipotekos kreditoriui bus mažesnės nei būsto nuomos kainos. Taip pat dar galimi atvejai, jog pardavus būstą, fizinis asmuo nebegalėtų vykdyti pelningos veiklos. Šiuo atveju vėlgi reiktų pagrįsti veiklos pelningumą ir kaip fizinio asmens pajamos pasikeistų pardavus jo būstą. Nepagrindus minėtų aplinkybių, manytina, jog sunku tikėtis, kad minėtas susitarimas bus sudarytas, o jeigu jis ir bus sudarytas, vargu ar teismas patvirtins mokumo atkūrimo planą.
Trečias atvejis, kai net po bankroto bylos užbaigimo fiziniam asmeniui gali likti turtas, gali susidaryti dėl kreditorių piktnaudžiavimo savo teisėmis, t. y. kreditorių susirinkimuose nustatinėjant nepagrįstas turto pardavimo kainas ir tvarkas, pagal kurias neįmanoma parduoti turto. Toks atvejis nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, <…> kad visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano įgyvendinimo terminui (ir teismui jo nepratęsus), bankroto byla turi būti baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino (pvz., kaip nagrinėjamoje situacijoje, kai nėra galimybės realizuoti nekilnojamojo turto), nebūtų pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą – bei netektų prasmės įstatyme įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas <…> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).
Apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes fizinis asmuo bankroto procesu metu išsaugo turtą šiais trimis atvejais:
- Fizinis asmuo bankroto proceso metu išsaugo tokį turtą, į kurį LR CPK nustatyta tvarka negali būti nukreiptas išieškojimas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys ir kt.);
- Fizinis asmuo išsaugo vienintelį gyvenamąjį būstą, kai sudaromas susitarimas su hipotekos kreditoriumi ir šio susitarimo nuostatos įtraukiamos į mokumo atkūrimo planą, kurį patvirtina teismas;
- Fiziniam asmeniui lieka toks turtas, kuris pagal kreditorių susirinkimo nustatytas tvarkas nebuvo parduotas bankroto proceso metu per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį.
